ki doukou bon
ki doukou pa bon
se goumé pou nou goumé
péyi an mwen ankayé
ki lanmè bon
ki lanmè mové
se godiyé ranmé
péyi an mwen choké si kòmò
lilèt an mwen alavaltori
ki jou ouvè
èvè blès é konmès
ki jou pa ouvè…
ki sòlèy lévé
èvè si ka bongné zyé…
manman-zanfan ozabwa men si tèt
pichòt astè pran nou an pawtaj
péyi an mwen
lanké an koulé
ka fè fòl anba fwèt a toupi
ké a poul mandé
ola van ka vanté…
dada mabo sésé tantant é nen-nenn
ki ren pou nou maré
gogo an mwen
vou ki fèt nékwafé
ki zòtèy fò nou planté an te gras
ki zen
ki fòl
ki trémay
pou grafé chè-mòt an sèvèl an nou
dada vou ki sèvi mwen sanntè
mabo sé-w ka lévé bouké
sésé mété lanmen paré balata
tantant malgré lalwé anba zong a-w
nennenn vou ki j a vwè
plis vwè
ki Lapousinyè ja vwè
ki balyé-lantannyé
nou pé trésé
pou voyé zòdi pozé kò
dèyè-do nan-kaz
Lanj-Gabriyèl voyé limiyè
pa lésé hontèz bésé tèt
si fò chouvalyèt maché dòktè
nou ké pòté défi pou sab-mouvan
si fò chak nonm doubout
nou ké arèsté fè flègèdè an lari
tan rivé
pou nou las ba sòlèy masko
annou lévé mové
bannou mété péyi-la doubout si pyé
pou dèmen sa myé
« Annou las fè masko » est un poème inédit de Max Rippon, publié pour la première fois sur Île en île en 2002. Il est ensuite publié dans le recueil, Débris de silences, publié aux éditions Jasor en 2004.
© 2002 Max N. Rippon
Retour:
- Max Rippon – page de présentation
- Littérature @ Île en île